Sausas kosulys ir nuovargis: per vėlai diagnozuojama liga, kurios pasekmės nenuspėjamos
Ida Mažutaitienė, naujienų portalo 15min.lt GYVENIMAS redaktorės pav., SVEIKATA redaktorė
Nuotrauka:IPF prof.dr. Kęstutis Malakauskas.jpg
Dusulys fizinio krūvio metu, sausas kosulys ir nuovargis – tai simptomai, būdingi retai ligai, kurios atvejų Europoje kasmet diagnozuojama vis daugiau. Sergantieji idiopatine plaučių fibroze (IPF) ilgainiui gali pradėti dusti lipdami ar tiesiog kalbėdami, atlikdami įprastus buities darbus. Iš kur atsiranda ši liga, kaip ji diagnozuojama ir koks gydymas?
Idiopatinė plaučių fibrozė
Idiopatinė plaučių fibrozė (IPF) – tai reta, progresuojanti plaučių liga, kurios tikslios atsiradimo priežastys vis dar nėra žinomos. Dėl savo pobūdžio ir sudėtingumo IPF dažnai diagnozuojama pavėluotai, o ligos eiga būna nenuspėjama.
Asociacijos „Gyvastis“, pradėjusios atstovauti šia liga sergantiems pacientams, vadovė Aušra Degutytė tikino, kad būtina visuomenę labiau supažindinti su šia liga. Taip galbūt žmonės greičiau atpažintų ligą, padėtų sau ar pacientams, o antra – žinotų, kaip vystosi liga, ko tikėtis.
„Nors IPF priskiriama retoms ligoms, sergamumas ja visame pasaulyje didėja. Dauguma pacientų – vyresni nei 60 metų žmonės, dažniau vyrai. Vienas iš pirmųjų ligos požymių – dusulys fizinio krūvio metu, kuris laikui bėgant progresuoja. Taip pat būdingas sausas kosulys, nuovargis, kartais pasikeičia pirštų forma – jie tampa panašūs į būgnelių lazdeles“, – aiškino A. Degutytė.
Anot pašnekovės, svarbu žinoti, kad IPF neplinta kaip infekcija – tai neužkrečiama liga: „Jos metu pakinta plaučių audinių gijimo procesas: dėl mikroskopinių pažeidimų plaučiai pradeda randėti, tampa standesni, ir žmogui vis sunkiau kvėpuoti. Sergantysis ima dusti ne tik lipdamas laiptais, bet ir atlikdamas buities darbus ar tiesiog kalbėdamas.“
IPF diagnozuojama sudėtingai – vien krūtinės ląstos rentgeno nepakanka. Ligai patvirtinti reikalingi specialūs tyrimai, tokie kaip aukštos skiriamosios gebos krūtinės ląstos kompiuterinė tomografija, o dažnai ir plaučių biopsija. „Svarbiausia, kad, įtariant IPF, pacientas būtų kuo greičiau nukreiptas pas pulmonologą, kuris dirba universiteto ligoninėje, kur tokie atvejai tiriami ir gydomi specializuotai“, – aiškino A. Degutytė.
Nors IPF nepagydoma, ligos progresą galima sulėtinti specialiais vaistais – nintedanibu arba pirfenidonu. Šie vaistai jau keletą metų prieinami ir Lietuvoje, tačiau gydymas turi būti pradėtas kuo anksčiau. Be to, svarbi ir nefarmakologinė pagalba – deguonies terapija, fizinis aktyvumas, psichologinis palaikymas.
Kas išprovokuoja?
Prof. Kęstutis Malakauskas, pasakojęs apie ligą, atkreipė dėmesį, kad sergančiųjų IPF išgyvenamumas yra mažesnis nei onkologinių ligonių. Nustačius šią diagnozę, vidutiniškai pacientai išgyvena 3–8 metus, o sergančiųjų amžiaus vidurkis siekia 66 metus.
Teigiama, kad nustatyta keletas IPF išsivystymo veiksnių. Vienas iš jų – rūkymas, mat nuo 41 iki 83 proc. pacientų anksčiau ar diagnozavus ligą rūkė. Dar viena iš ligą išprovokuojančių priežasčių įvardijama infekcija – herpes ir hepatito C virusai.
Tarp veiksnių, galinčių prisidėti prie IPF išsivystymo, minima ir aplinkos tarša – nuo sąlyčio su metalais iki ūkininkavimo, paukščių auginimo, darbo kirpykloje ir pan., taip pat šios ligos pasireiškimą gali nulemti ir genetiniai veiksniai.
Kaip atpažinti?
Dažniausiai pasireiškiantys požymiai, pasak prof. K. Malakausko, dusulys, kosulys ir traškantys karkalai. Vis dėlto, neretai pacientai mini ir nuovargį, svaigimą, krūtinės skausmą, nerimą, o svarbu atkreipti dėmesį ir į pirštų pokyčius.
Deja, IPF yra nepagydoma liga, tačiau taikant gydymą, ligos progresą galima lėtini.