Baltymai

Ką turėtumėte žinoti apie baltymus maiste?

Dėl baltymų kiekio maiste – jų ribojimo ar specialių dietų – būtina pasitarti su gydytoju, kuris, žinodamas jūsų sveikatos būklę, galės įvertinti, ar tokia mityba jums tinkama. Per didelis ar netinkamas baltymų ribojimas gali sukelti daugiau žalos nei naudos.

Baltymai, pagal tai, iš kokių maisto produktų gaunami, skirstomi į augalinės ir gyvulinės kilmės. Gyvuliniai baltymai gaunami iš paukštienos, mėsos, pieno ir jo produktų, kiaušinių. Augalinės kilmės baltymų pagrindiniai šaltiniai yra lęšiai, pupelės, avinžirniai, sojos, riešutai, kruopos. Gyvulinės kilmės baltymai turi visas nepakeičiamąsias aminorūgštis, yra lengvai pasisavinami, lengviau gauti didesnius jų kiekius. Augalinės kilmės šaltiniuose yra ne visos nepakeičiamosios aminorūgštys (išskyrus sojas, bolivines balandas), todėl maitinantis vien augalinės kilmės maistu, būtina mokėti derinti baltymų šaltinius taip, kad gautume visas reikalingas aminorūgštis. Pagrindinis principas – tą pačią dieną turi būti valgomi ankštiniai (lęšiai, pupelės, avinžirniai) ir kruopos (ryžiai, grikiai, avižos ir kitos). Toks derinys suteiks visas reikalingas aminorūgštis.

Baltymų virškinimo proceso metu susidaro azotinės medžiagos, pavyzdžiui, šlapalas, kuris šalinamas per inkstus. Dabar jau žinoma, kad šios medžiagos „apkrauna“ inkstus, sunkina jų darbą ir jei vartojamos per dideliais kiekiais ar iš netinkamų šaltinių, lemia greitesnį LIL progresavimą. Tokiu neigiamu poveikiu labiausiai pasižymi raudonoje mėsoje esantys baltymai. Ilgai stebint sveikų žmonių, valgančių didesnius kiekius mėsos, ypač raudonos, grupes, pastebėta, kad jiems dažniau diagnozuojama LIL vyresniame amžiuje.

Išsivysčiusiose Vakarų šalyse suaugęs žmogus suvartoja apie 1,34 g/kg/d baltymų idealaus svorio kilogramui. Daugiau baltymų suvartoja sergantieji cukriniu diabetu ar nutukimu, nes dažniau laikosi baltyminių dietų (Atkinso, Dukano), kurios, teigiama, sėkmingai padeda sumažinti svorį, bus geriau reguliuojama glikemija, išvengiama hiperglikemijos pavalgius. Iš dalies tai tiesa, nes dažnai sumažinus angliavandenių kiekį stebima geresnė glikemijos kontrolė, dėl to ir išpopuliarėjo ketogeninė (arba keto) mityba bei mažai angliavandenių turinčios dietos. Tačiau yra ir kita tokios mitybos pusė. Didelis baltymų suvartojimas apkrauna inkstus, suvalgius baltymais gausaus maisto laikinai padidėja albuminurija, glomerulų filtracija, intraglomerulinis spaudimas tam, kad būtų pašalintos su tokiu maistu gautos azotinės medžiagos. Pastebėta, kad esant lengvam inkstų funkcijos sutrikimui (kai GFG 55–80 ml/min.) ir ilgą laiką vartojant daug baltymų (apie 20 proc. dienos energijos poreikio), inkstų funkcija blogėja daug greičiau nei valgant mažesnį baltymų kiekį turintį maistą. Šis procesas dar akivaizdesnis tarp tų, kurie serga ir cukriniu diabetu.

Pastaraisiais metais LIL metu vis dažniau taikoma mažo arba labai mažo baltymų kiekio dieta.

Mažai baltymų turinti dieta gali:

• sulėtinti LIL progresavimą, ilgiau išlaikyti gerą inkstų funkciją ir atitolinti dializes;
• sumažinti baltymo netekimą su šlapimu (proteinuriją);
• sumažinti acidozę;
• sumažinti oksidacinį stresą;
• sumažinti audinių atsparumą insulinui;
• sumažinti uremijos rodiklius (šlapalą) ir ureminių toksinų gamybą žarnyne;
• pagerinti kraujo spaudimo kontrolę;
• sumažinti fosforo kiekį;
• pagerinti cholesterolio rodiklius.

Jei mažai baltymų turinčios dietos laikomasi netinkamai, neaptarus su gydytoju, ji gali labiau pakenkti nei padėti. Dažniausiai baltymų suvartojama per mažai, dėl ko gali atsirasti tokie sutrikimai:

• suvartojama nepakankamai kilokalorijų, dėl to mažėja kūno svoris, nyksta raumenys;
• padidėjęs lėtinis uždegimas, kyla didesnė infekcijų ir blogos gliukozės kontrolės rizika.

Jei sergama cukriniu diabetu, mažo baltymų kiekio dietos ne visada galima laikytis, nes tokia mityba gali pabloginti glikemijos rodiklius. Sergantiesiems diabetu ir lėtine inkstų liga gera glikemijos kontrolė yra svarbiau nei mažo baltymų kiekio dieta.

Mažo baltymų kiekio dieta netinka, kai:

• atliekamos dializės;
• blogėja sveikatos būklė, nustatyta infekcija, pacientas gydomas ligoninėje;
• yra mitybos nepakankamumas;
• pacientas serga vėžiu.

Mažo baltymų kiekio dieta pradedama, kai nustatoma III LIL stadija. Laikantis mažo baltymų kiekio dietos, galima suvartoti 0,55–0,6 g/kg/d. baltymų. Vadinasi, jei sveriate 80 kg, per dieną galite suvartoti 44–48 g baltymų (80 kg dauginame iš 0,55 ir 0,6).

Gyvūninės ir augalinės kilmės baltymai: kaip tinkamai pasirinkti?

Pirmiausia reikėtų labai riboti ar visai atsisakyti perdirbtų mėsos gaminių, pavyzdžiui, dešrų, kumpių, dešrelių ir pan. Juose ne tik daug baltymų, bet ir druskos, kurios perteklius itin kenkia inkstams. Raudonos mėsos vartojimą taip pat labai riboti, geriausia, jos atsisakyti, o jei valgoma, turi būti kuo paprasčiau gaminama, vengiant druskos pertekliaus. Geriausia rinktis baltą mėsą (vištieną), žuvį, kiaušinius ir pieno produktus tokiais kiekiais, kad neviršytumėte rekomenduojamo baltymų kiekio. Pirmenybė turėtų būti teikiama augalinės kilmės baltymams, kurie turi ne tik mažesnį baltymų kiekį, bet apskritai yra naudingesni sveikatai. Mityba, kurioje vyrauja augalinės kilmės baltymai, gali:

• sumažinti proteinuriją (baltymo kiekį šlapime);
• sulėtinti inkstų ligos progresavimą;
• sumažinti ureminių toksinų susidarymą;
• sumažinti vidinių rūgščių susidarymą;
• sumažinti mirties riziką.

Sergantiesiems cukriniu diabetu: vegetarinė mityba susijusi su geresniu audinių jautrumu insulinui, žemesne glikemija ir žemesniu insulino lygiu nevalgius.

Jei iki šiol buvote visiškas „mėsėdis“, mėsos vartojimą mažinkite palaipsniui, pirmiausia atsisakydami sveikatai nenaudingiausių gaminių:

• mėsą valgykite ne dažniau kaip kartą per dieną, porcija – iki 90 g;
• vietoj raudonos mėsos rinkitės paukštieną, žuvį;
• mėsą keiskite varškės, kiaušinių patiekalais;
• mažinkite suvartojamos mėsos porcijas dalį jos pakeisdami daržovėmis, augalinės kilmės baltymais (dalį faršo – sojų faršu ar virtais lęšiais);
• mėsą gaminkite ne kaip pagrindinį patiekalą, bet kaip troškinio, sriubos sudėtinę dalį;
• pabandykite mėsos nevalgyti bent vieną dieną per savaitę, vėliau šį skaičių padidinkite iki dviejų ar trijų dienų;
• įsigykite naujų vegetarinių receptų knygų;
• skoniui suintensyvinti naudokite daugiau žolinių prieskonių;
• stipresnio skonio sūriai – parmezano, čederio (mažesnis kiekis suteikia stipresnį skonį);
• daugiau riebalų – aliejus, alyvuogės, sėklos, riešutai.

Baltymai atliekantiems dializes

Jei esant LIL (neatliekant dializių) baltymai ribojami tam, kad inkstų funkcija blogėtų lėčiau, pradėjus dializes baltymų vartojimo rekomendacija kardinaliai keičiasi – jų poreikis padvigubėja iki 1,2 g/kg/d. Taip yra dėl keleto priežasčių:

• baltymų netenkama kiekvienos hemodializės metu. Baltymų sunaudojimas organizme padidėja ir atliekant peritoninę dializę;
• baltymų netenkama dėl dažnų kraujo tyrimų;
• dėl lėtinio uždegimo būsenos baltymai organizme greičiau skaidomi, jų mažiau pagaminama;
• baltymai sunaudojami infekcijų metu;
• dėl uremijos pakinta skonio pojūtis, netenkama apetito ar dėl ligos tampa sunkiau pasigaminti kokybiško šviežio maisto, todėl sumažėja su maistu gaunamų baltymų.

Nepakankamas baltymų suvartojimas dializuojamiems yra pavojingas, nes dėl jų trūkumo:

• organizmas pradeda naudoti raumenyse esančius baltymus, vystosi mitybos nepakankamumas, mažėja svoris, dėl to didėja kitų susirgimų ir net mirties rizika;
• atsiranda nuovargis, silpnumas;
• dažnėja infekcijos, jų metu organizmas sunkiau sveiksta, lėčiau gyja žaizdos.

Todėl pradėjus dializes į savo racioną reikėtų įtraukti daugiau baltymų turinčių produktų, valgyti juos kiekvieno pagrindinio valgymo metu. Tinkami visi baltymų šaltiniai – liesa mėsa, žuvis (valgoma 1–2 k/sav.), ankštiniai, soja, kiaušiniai, pieno produktai (porcijų dydis dėl didelio fosforo kiekio ribojamas). Ar baltymų gaunate pakankamai, parodo iš kraujo tyrimo nustatomas bendro baltymo kiekis. Remdamasis tyrimų rezultatais, gydytojas gali rekomenduoti valgyti daugiau baltymų turinčio maisto arba skirti specialių daug baltymų turinčių papildų. Visuose produktuose, turinčiuose daug baltymų, yra daug fosforo, dažnai ir druskos, todėl reikia vengti perdirbto maisto (dešrų, kumpių, dešrelių) ir pusgaminių, stenkitės kuo dažniau valgyti namuose ruoštą maistą. Taip galėsite reguliuoti ir sunaudojamos druskos kiekį, ir išvengsite maisto priedų su fosforu.

Baltymai po transplantacijos

Pirmomis savaitėmis po transplantacijos organizme vyksta daug atsigavimo, gijimo procesų, dėl kurių baltymų poreikis yra gana didelis, rekomenduojama vartoti panašius kiekius kaip ir atliekant dializes. Normalaus sveikimo atveju didesnis baltymų poreikis yra apie šešias savaites. Vėliau rekomenduojama baltymų vartoti saikingai – 0,8 g/kg/d.