Mityba po transplantacijos

Mityba po transplantacijos

Mitybos rekomendacijas po sėkmingos inksto transplantacijos galima išskirti į dvi dalis – ankstyvąjį laikotarpį po transplantacijos, kuris trunka apie 6–8 savaites ir vėlesnįjį. Ankstyvuoju laikotarpiu vyksta spartus organizmo atsigavimo ir gijimo procesas, dažniausiai pacientas ligoninėje gauna daug lašinių infuzijų, dėl to padidėja energijos, baltymų, kalio magnio poreikis. Energijos (kilokalorijų) paprastai gaunama pakankamai, nes nebelikus maisto apribojimų ir pagerėjus apetitui natūraliai suvalgoma daugiau maisto. Norint patenkinti padidėjusį baltymų poreikį (iki 1,2 g/kg/d), į racioną reikėtų įtraukti liesą mėsą, žuvį, pieno produktus, ankštinius, sojų pupelių sūrį (tofu), riešutus ir sėklas. Jei kraujo tyrimai rodo žemą kalį ir magnį, dažniausiai bus skiriami šių mineralų papildai ar lašinės infuzijos, taip pat galima į racioną įtraukti daugiau šių medžiagų turinčių produktų – daržovių, vaisių, riešutų, sėklų.

Dėl didelių imunitetą slopinančių vaistų dozių padidėja rizika susirgti per maistą plintančiomis infekcijomis, kurios pasireiškia pykinimu, vėmimu, viduriavimu (liaudiškai vadinamas apsinuodijimas maistu). Todėl po transplantacijos visad, o ypač pirmosiomis savaitėmis, labai svarbu tinkama maisto higiena. Vaisius ir daržoves valgyti tik gerai nuplovus vandeniu, vengti termiškai neapdorotos ar nepilnai apdorotos mėsos ir žuvies, nešviežių ir netinkamomis sąlygomis laikytų produktų ir gaminių, prieš kelias dienas ruoštų ir keliskart šildytų patiekalų.

Praėjus 6–8 savaitėms po transplantacijos baltymų poreikis sumažėja iki visiems sveikiems asmenims rekomenduojamo kiekio – 0,8 g/kg/d.  Pavyzdžiui, 80 kg sveriančiam vyrui reikės 64 g baltymų, 65 kg sveriančiai moteriai – 52 g baltymų per dieną.

Vėlesniuoju laikotarpiu po transplantacijos, jei sėkmingai veikia inkstas, didesnių mitybos apribojimų nėra. Ir toliau svarbu laikytis tinkamos maisto higienos. Po transplantacijos dėl šalutinio vaistų poveikio padidėja apetitas bei antsvorio ir cukrinio diabeto rizika, todėl rekomenduojama laikytis sveikatai palankios mitybos principų, vengti perteklinio cukraus ir riebalų, perdirbto maisto, kasdien valgyti visų vaivorykštės spalvų daržoves ir vaisius, rinktis augalinės kilmės baltymus – ankštinius, tofu, riešutus, sėklas, įvairias kruopas bei liesą mėsą, riebią žuvį, kiaušinius, pieno produktus. Būtina gerti pakankamai vandens – apie 30 ml vienam kūno svorio kilogramui per dieną. Pavyzdžiui, jei sveriate 80 kg, vandens reiktų išgerti 2400 ml (30×80=2400).

Per ilgesnį laiką gali padidėti cholesterolio ir šlapimo rūgšties kiekis kraujyje, tuomet rekomenduojama atitinkama dieta.

Jei inksto funkcija blogėja, mityba keičiama pagal tyrimų (kalio, fosforo, baltymų) ir lėtinės inkstų ligos stadijos rodiklius.