Mityba dializuojamiems

Mityba dializuojamiems

Dėl atliekamų dializių mitybą reikės keisti.

Atliekant dializes mitybos pakeitimų dažniausiai reikia daugiausiai. Tuomet svarbu kalio, fosforo, baltymų, skysčių kiekis maiste.

Baltymai. Sergantiems lėtine inkstų liga baltymai ribojami siekiant kuo labiau nutolinti dializes. Pradėjus dializes baltymų poreikis padidėja maždaug dvigubai – iki 1,2 g/kg/d. Taip yra dėl to, kad baltymai dializės metu pašalinami, jų poreikis didėja dėl lėtinio uždegimo, gali būti, kad dėl suprastėjusio apetito ar kitų priežasčių baltymų gaunama per mažai. Baltymų trūkumas gresia mitybos nepakankamumu, dėl ko prastėja bendra sveikatos būklė, lengviau užsikrečiama infekcijomis, sunkiau pasveikstama jomis susirgus.

Kalio ir fosforo ribojimai reikalingi beveik visuomet. Esant reikalui, skiriami specialūs vaistai, vadinami kalio/fosforo rišikliais, kurie, prisijungdami žarnyne ir sudarydami netirpų junginį, trikdo šių medžiagų pasisavinimą iš maisto.

Atliekant peritoninę dializę mitybos ribojimų dažniausiai būna mažiau nei atliekant hemodializę.

Skysčiai ribojami priklausomai nuo liekamojo šlapimo kiekio. Gydantis gydytojas pasakys, kada pradėti riboti išgeriamų skysčių kiekį bei kiek per parą jų galima suvartoti. Įprastai skaičiuojama, kad per parą galima išgerti tiek skysčių, kiek praėjusią parą buvo šlapimo +500 ml. Taip pat rekomenduojama tarp dializių priaugti ne daugiau kaip 2–3 kg arba 3–4 proc. kūno svorio. Kuo mažesnio svorio esate, tuo mažiau svorio tarp dializių galite priaugti.